TIKSLŲ KŪRIMO METAS

zen-black-stone-white-sand-meditation-image

Tikslų kūrimo metas. Tikslai, lūkesčiai, norai, svajonės – visi šie žodžiai nusako ateitį, skatina protą žvelgti rytojaus akimis, lyg treniruojant akis, stebint horizontą ir mąstant, apie svajonių išsipildymo metą.
Ir taip bėga dienos. Tirpsta lyg vaškas nuo žvakutės. Teka lyg upė, negrįžtamai…
Ir tikslai linkę užsimiršti po 2-3 mėnesių ir į jų vietą stoja nauji arba taip ir lieka tais pratekėjusiais upės vandenimis.
Ar galėtume sustoti? Iškvėpti ir įkvėpti. Kiek tokių ratų dar reikės, kad pasiektume tikslą? O juk nuo kvėpio kokybės priklauso kaip toli galime nueiti. Jeigu susivokti, kad gyvenu tik dabar. Jeigu savo žvilgsnį nuo horizonto sugrąžinti į vietą, kurioje esu ir atkreipti dėmesį, kur stoviu dabar, kas dedasi artimiausioje aplinkoje, kas prašosi dėmesio šalia. Ką pamatytume? Kodėl taip norisi žvelgti į horizontą ir visai nesinori apsižiūrėti po kojom. Gal visgi žvelgdama į horizontą kažkam primyniau koją? Gal tas garsas, kurį įsivaizduoju esant muzika, visgi yra kažkieno šnabždesys su pagalbos prašymu?
Kelias susideda iš žingsnių. Kokia jų kokybė, tokia bus ir pasiekto tikslo kokybė.
Sąmoningumas. Dėmesys. Dabar. Aš esu. Tu esi. Visi yra tik dabar. Kokybiškas dabar yra kokybiškas rytoj.

Su meile ir šiluma Kalėdų belaukiant